- mindinti
- mìndinti, -ina, -ino 1. cur. 1 minti 1: Nemìndink kiemo, pievos arkliais J. Versiu vartus ligi galo, duosiu žirgui visą valią: mindinsiu rūtelius, mindinsiu rūtelius D7. | refl.: Nemìndinas, kas pasėta, jei iš vidurio pradedi ekėti Šts. 2. cur. 1 minti 5: Deda į dobilus druskos i su arkliais mindina, kad dirba slėgtus dobilus žiemai Šts. 3. cur. 1 minti 8: Linus mìndink, kol sumindinsi J. 4. tr. trypti kojomis: Žalią žolelę mindins gi, jauną mergelę virkdins gi (d.) Dkšt. Ne dėl uogelių purvynelį mindinau, ne dėl riešutų šį kelią ėjau (d.) Lkm. \ mindinti; išmindinti; numindinti; sumindinti
Dictionary of the Lithuanian Language.